Nauja krizė laukia jau rugsėjį?

Nourielio Roubinio fondas „RGE Monitor“ krizę žada jau rugsėjį: susikaupė per daug negatyvių faktorių, kurie pasaulinę finansinę sistemą atves į akligatvį. Daugelyje Europos šalių rudens pradžioje įvyks tokie kertiniai įvykiai, kaip rinkimai ir biudžetų derinimai, ir visi jie, kartu sudėjus, gali išprovokuoti didžiulę finansinę krizę. Be to, daugelis istorinių krizių prasidėjo būtent šį mėnesį, praneša slon.ru. Štai ką „RGE Monitor“ mano apie situaciją Europos šalyse:

Rugsėjį Europos Centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos atstovai Atėnuose spręs, ar suteikti Graikijai eilinę finansinės pagalbos „dozę“. Neigiamo atsakymo atveju Graikijai gresia visiškas defoltas ir pasitraukimas iš euro zonos. Kita vertus, „RGE Monitor“ ekspertai šį scenarijų laiko mažai tikėtinu.

Nerimą kelia Portugalijos valstybinių obligacijų pelno lygis. „RGE Monitor“ mano, kad portugalai nesusitvarkys su su savo finansiniais įsipareigojimais ir paprašys pagalbos iš Europos Sąjungos.

Ispanijoje rugsėjį turi būti paviešinta finansinės šalies sektoriaus būklės ataskaitas. Pagal jo rezultatus paaiškės skolinimosi apimtis iš Europos finansinio stabilumo fondo EFSF. Ispanijos sistemai jo prireiks.

Italijoje rudenį prasidės priešrinkiminės kampanijos. Politinė situacija šalyje yra tokia neapibrėžta, kad iš artėjančių rinkimų galima bet ko.

Vokietijoje rugsėjo viduryje Konstitucinis teismas peržiūrės sprendimų, priimtų Europos Sąjungos viršūnių susitikime teisėtumą. Proebleminių euro zonos šalių teisė į tiesioginę ESFS ir ESM fondų išpirką gali būti anuliuota.

Prancūzijos laukia 2013 metų biudžeto derinimas. Jis bet kuriuo atveju sukels gyventojų nepasitenkinimą.

Visuotiniai rinkimai Olandijoje gali atimti iš valdančiosios partijos dalį vietų parlamente, o jų vietą gali užimti „euroskeptikai“, kurie priešinsis finansinei pagalbai probleminėms euro zonos šalims.

Galiausiai, rugsėjį Europos Sąjungos valdžia pateiks savo projektą dėl Europos Centrinio banko pavertimo į vieningą fiskalinį bankų organą. Šios programos detalės iki šiol nesuderintos, todėl šis planas turi daug šansų būti atmestam.

Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/614952/nauja-krize-laukia-jau-rugseji

Rusijai gresia nauja ekonominė krizė

Pasak žymaus ekonomisto Igorio Nikolajevo, naują krizę Rusijoje lems mažėjančios gamybos apimtys Europoje ir lėtėjantys gamybos tempai Kinijoje bei Indijoje ir lems Rusijos eksporto smukimą, todėl ši krizė truks ilgesnį laikotarpį ir biudžetinės paramos dalybos nepadės jos suvaldyti. Be to, ekonomistas priminė, kad net ir 2008 m. minėtos priemonės nepadėjo išvengti 7,8 proc. BVP kritimo - rekordinio tarp visų G-20 valstybių.


Šaltinis:
http://www.lzinios.lt/Pasaulis/Rusijai-gresia-nauja-ekonomine-krize

Eurokomisijos vadovas prašo padėti pinigais, o ne patarimais

Didysis dvidešimtukas reikalauja, kad po rinkimų Graikijoje europiečiai pagaliau išspręstų skolų krizės problemą. Tačiau Briuselis pageidauja ne patarimų, kaip kovoti su krize, o konkrečios pagalbos. Kad grįžtų pasitikėjimas rinkose, būtina labiau kovoti su skolų krize euro zonoje.
Savo indėlį privalo įnešti kiekvienas kontinentas. Europos Sąjunga laukia iš dvidešimtuko pagalbos kovoje su skolų krize euro zonoje: „Mes niekam neleisime mūsų mokyti“. Eurokomisijos vadovas pareiškė, kad krizė gimė ne Europoje, o jos priežastimi tapo netradicinės technologijos kai kuriuose JAV finansinės rinkos segmentuose. Tai ir įtraukė Europos bankus į krizę, tačiau Europa nekaltina JAV, o siekia bendrauti ir spręsti problemas.


Šaltinis:
http://www.rbcdaily.ru/2012/06/19/world/562949984139242

Visos nelaimės iš karto

Indija, antra pagal gyventojų skaičių ir dešimta pagal ekonomikos apimtį pasaulio valstybė, susidūrė su situacija, kurią galima pavadinti ekonomine krize. Šalies BVP augimas labai sulėtėjo, šokiruodamas investuotojus ir analitikus, o rupija krito iki minimumo dolerio atžvilgiu.
Krizė Indijoje gali tapti naujos recesijos visame pasaulyje katalizatoriumi. Kinijos padėtis taip pat nedžiugina: pramonės gamybos indeksas gegužės mėnesį nukrito ir artimiausiu metu reikia laukti visos ekonomikos smukimo. Lygiagrečiai blogėja padėtis Europoje. Graikija – ant bankroto ribos, Ispanija artėja prie bankroto. Europos politikai, kaip ir anksčiau, negali sukurti kovos su krize strategijos. Bet kokiu atveju euro zonai gresia recesija, o problemos atidedamos spręsti ilgam laikui ir kaupiasi toliau.
Indija yra viena iš didžiausių pasaulio importuotojų ir jos susilpnėjimas patrauks paskui save JAV, Kiniją, ES ir naftos eksportuotojus. Domino efektas suveiks dar iki 2012 metų pabaigos. Tokiomis aplinkybėmis biržų griūtys ir viso pasaulio kritimas į pakartotinę recesiją yra labiau negu tikėtinas.

Šaltinis:

http://lenta.ru/articles/2012/06/01/india/

Atlygis už krizę: Graikijoje kyla nacionalistinės nuotaikos

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra Graikijoje: odos spalva ar tautybė vis dažniau tampa agresijos priežastimi, padažnėjo atvejų, kai migrantus užpuola jauni graikai. Visko priežastis – finansų krizė.
Finansų krizė sukuria įtemptą socialinę atmosferą ir vis dažniau galima išgirsti ksenofobinių šūkių. Graikija – pagrindiniai ES vartai tūkstančiams pabėgėlių iš Afganistano, Pakistano, Irano ir Sirijos. 9 iš 10-ies migrantų į ES patenka per Graikiją. Briuselis jau ne kartą ragino Atėnus spręsti šią problemą, o Prancūzija ir Vokietija grasino atnaujinti pasienio kontrolę.


Šaltinis:
http://ru.euronews.com/2012/06/01/racial-violence-on-the-rise-in-cash-strapped-greece/

TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

101-ojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje (TDO) dalyvavo 4000 delegatų iš 184 šalių narių. TDO vadovas Chuanas Somavija pareiškė, kad reagavimo į globaliąją ekonominę krizę priemonės neišsprendžia jaunimo įdarbinimo problemos, jaunimo bedarbystės lygis tris kartus viršija analogišką suaugusiųjų rodiklį. Suaugusiųjų karta, formuojanti užimtumo politiką, perkelia sunkią atsakomybės už krizę naštą ant jaunimo pečių.
Milijonai žmonių papildė bedarbių armiją ir milijonai nusivylę nutraukė darbo paieškas.


Šaltinis:
http://www.unmultimedia.org/radio/russian/archives/114250/

Šeimos atsiradimas

Šeima atsirado dėl moters ištikimybės ir vyrų medžiotojų. Iš pradžių mūsų protėviai buvo kaip visi primatai: grupėje vyravo laisvi santykiai su visais, visa tai kiek koreguodavo patinų hierarchija, kiti patinai eikvojo daug jėgų konkuruodami dėl giminės pratęsimo.
Lemiamą vaidmenį šeimos susiformavimui turėjo moters pasirinkimas ir ištikimybė. Kažkuriuo mūsų vystymosi metu moterys liovėsi kreipusios dėmesį į patinų jėgą ir ėmė vertinti gerus grobio medžiotojus, galėjusius aprūpinti šeimą. Kitaip tariant, visiems patinams atsirado galimybė užkariauti žmoną ne prigimtine jėga, kovoje, o dovanomis. Kova už patelę neteko prasmės.
Galiausiai visuomenė, kurioje patelė paklusdavo stipriausiam patinui, pasikeitė į taikią šeimų bendruomenę, kurioje vyrai ieškodavo maisto, o moterys buvo ištikimos ir saugojo namų židinį. Būtent dėl moters atsidavimo, šeimos struktūra įsitvirtino evoliucijoje.


Šaltinis:
http://science.compulenta.ru/682941/

G8 formatas išsisėmė

(J. Danilovas, „Pokrizinio pasaulio institutas“): G8 formatas per paskutinius 10 metų prarado savo efektyvumą, nes jame, skirtingai nei G20, neskamba besivystančių šalių − Kinijos, Indijos, Brazilijos balsas. Be to, pasaulis susiduria su globalia civilizacijos krize ir išspręsti ją galima tik giliau nei tai siūloma G8 formatu nagrinėjant problemas.
Paskutiniu laiku atrodo, kad dabartinė krizė tęsis dešimtmetį.
Problema slypi ne tik finansų, ekonomikos sferoje. Problema liečia ir šiuolaikinės visuomenės politinę organizaciją. Tai šiuolaikinės demokratijos modelio krizė. Iš Graikijos pavyzdžio matyti, kaip pačiomis populiariausiomis jėgomis tampa kraštutinės jėgos. Kai kuriems žvelgiantiems pirmyn politikams kyla baimė, kad kita politinio valdymo forma kai kuriose Europos šalyse gali tapti diktatūra.


Šaltinis:
http://top.rbc.ru/politics/29/05/2012/652499.shtml

Ispanija kovoja su krize

Gegužės 22 d. Ispanijoje prasidėjo visuotinis švietimo darbuotojų ir studentų streikas; jame dalyvauja 1 mln. dėstytojų ir 7,5 mln. studentų.
Finansinių įsipareigojimų nevykdymas gresia ir Graikijai: bedarbystė tarp darbingo amžiaus gyventojų, siekianti 24 proc. ir tarp studentų iki 27 m. – 50 proc., bankų sistemos, supliuškusios kartu su nekilnojamojo turto burbulu, krizė.
Studentai net nesitiki įsidarbinti ir svajoja išvažiuoti į Ameriką ar Vokietiją. Mokytojams ir auklėtojams mažinami atlyginimai – nėra iš ko mokėti kreditų už butą. Vyresni gyventojai protestuoja dėl išlaidų medicinai: iš kuklios pensijos išgali nusipirkti tik tuos vaistus, kurie anksčiau buvo nemokami.
Daugelis steigia kooperatyvus, kuriuose kiekvienas, kuo galėdamas, padeda kitiems: kažkas pakviečia pas save gyventi, jei turi laisvą kambarį, kažkas gelbėja maistu, jei turi giminių provincijoje. Sunkmečiu ispanai laikosi kartu.
„Laikymosi kartu“ principas šiomis dienomis padeda daugeliui ispanų. Kiekvieną valdžios veiksmą lydi pilietinės visuomenės protestas: daugybė asociacijų padeda imigrantams, kreditinių paskolų aukoms, bedarbiams, studentams, biudžetininkams, bedarbiai steigia tarpusavio pagalbos kasas, advokatų savanorių armija nukentėjusiųjų indėlininkų vardu užverčia ieškiniais bankus, draudimo kompanijas ir valstybines įstaigas. Ispanai ilgai tikėjosi valdžios pagalbos, bet dabar, stovėdami ant finansinių įsipareigojimų nevykdymo slenksčio, mokosi gyventi be valdžios.

Šaltinis:

http://newtimes.ru/articles/detail/52573

B. Obama: „Europa nepakankamai ryžtingai sprendė krizę“

„Europa tebėra sudėtingoje padėtyje iš dalies todėl, kad nesiėmė kai kurių ryžtingų žingsnių, kurių šios recesijoje pradžioje ėmėmės mes“, - kalbėjo B. Obama.


...


Tapęs prezidentu B. Obama įbruko Kongresui 800 mlrd. JAV dolerių ekonomikos skatinimo planą. Respublikonai teigia, kad šis planas buvo pinigų švaistymas, o demokratai tikina, kad jis padėjo išsaugoti 4 mln. darbo vietų ir išvengti Didžiosios depresijos pasikartojimo.


http://www.lrytas.lt/-13367151281335496396-b-obama-europa-nepakankamai-ry%C5%BEtingai-sprend%C4%97-kriz%C4%99.htm

Krizė žnaibo ir olandus

...
Olandai taip pat gali išeiti į gatves protestuoti prieš taupymą, kaip tai vyksta virtinėje Europos valstybių.

Nuo gruodžio maisto pagalbą gaunančių žmonių padaugėjo 10 procentų. Nuo šių davinių dabar priklausomi daugiau kaip 60 tūkst. žmonių visoje Olandijoje.

"Olandijoje daug paslėpto skurdo, tik niekas apie jį nežino", - sako trejus metus maisto banke besilankanti Petra. Kas savaitę ji gauna po 50 eurų pašalpos, bet to nepakanka. "Turėčiau vogti, kitaip negalėčiau prasimaitinti", - sako ji.

http://www.lzinios.lt/Pasaulis/Krize-znaibo-ir-olandus

Кodėl Lietuvoje neapsimoka statyti naujos atominės jėgainės?

Amerika jau prieš 20 metų atsisakė naujų atominių elektrinių statybų, kadangi pritruks urano 235 atsargų jau pastatytom elektrinėm veikti. 
Tą patvirtina ir europos branduolinių tyrimų organizacijos mokslininkas Michaelis Dittmaras (Михаэль Диттмар) 
Urano 235, reikalingo atominėms elektrinėms atsargų pasaulyje liko tik keletui metų, ir nusimato to kuro žymus kainų išaugimas. 

http://nemokamaenergija.net/viewpage.php?page_id=36

nedarbo lygis ES

 


Kaip matyti iš grafiko, pats mažiausias nedarbo lygis ES buvo registruotas 2008 metų I-II ketvirtį. Tada iš už Atlanto atplaukė pasaulinė finansų krizės banga. Nedarbas šovė į viršų ir savo piką pasiekė 2010 metų I-ąjį ketvirtį. Po to nedarbas palengva ir nuosaikiai visus metus mažėjo, kai 2011 metų II-ąjį ketvirtį vėl pradėjo augti ir šiandieną pasiekė rekordines aukštumas. Ar tai nedarbo lygio pikas ir krizės pabaiga? Deja, šiuo atžvilgiu, aš nesu toks optimistas.

Skaityti daugiau: http://www.kinogramas.lt/blog/es-skolu-tendencijos-europoje-krize-tesiasi#ixzz1uMoJhzYx 

Didžiųjų valstybių finansų (ne)subalansavimas

Investuoto ir blogerio Mike Shedlock nuomonė:


Vokietija: laukia kada Europis šalyse pradės augti eksportas ir didinti konkurencingumą. Tuo pačiu savo eksportą uoliai gina, kitas šalis verčia taupyti.

Kinija: teoriškai stengiasi pakeisti savo ekonomikos medelį, kuris orientuotas į eksportą. Bet tai reikalauja reformų, kurios iššaukia ekonomikos kritimą.

Japonija: valdžia nori vartotojų išlaidas, mokesčius ir apginti savo eksportą. Politinės valios atsisakytai bent vieno iš tarpusavyje susietų tikslų Japonijos valdžia neturi. Ko pasekoje Japonija vis sunkiau susitvarkys su savo skolos aptarnavimu.

JAV planuoja mažinti valstybės biudžetą, reformuoti pensijų sistemą ir spręsti problemas darbo rinkoje. Šioms reformos šiuo metu niekam nepakanka valios. Išsaugoti finansinį stabilumą esant tokiam deficitui jau neįmanoma.

Šaltinis: http://krizis-kopilka.ru/archives/8028

ES valstybių skolų dinamiką

Valstybė	skola (% nuo BVP) 2008 m.	skola (% nuo BVP) 2011 m.	pokytis
Airija	44,2	108,2	64
Graikija	113	165.3	52.3
Portugalija	71.6	107.8	36.2
Jungtinė Karalystė	54.8	85.7	30.9
Ispanija	40.2	68.5	28.3
Slovėnija	21.9	47.6	25.7
Lietuva	15.5	38.5	23
Latvija	19.8	42.6	22.8
Kipras	48.9	71.6	22.7
Rumunija	13.4	33.3	19.9
Prancūzija	68.2	85.8	17.6
Slovakija	27.9	43.3	15.4
Suomija	33.9	48.6	14.7
Vokietija	66.7	81.2	14.5
Italija	105.7	120.1	14.4
Danija	33.4	46.5	13.1
Čekija	28.7	41.2	12.5
Malta	62.3	72	9.7
Lenkija	47.1	56.3	9.2
Belgija	89.3	98	8.7
Austrija	63.8	72.2	8.4
Vengrija	73	80.6	7.6
Nyderlandai	58.5	65.2	6.7
Liuksemburgas	13.7	18.2	4.5
Bulgarija	13.7	16.3	2.6
Estija	4.5	6	1.5
Švedija	38.8	38.4	-0,4

Surašęs visas skolininkes atkreipiau dėmesį, kad į labiausiai nukentėjusių valstybių penketą pateko Jungtinė Karalystė. O štai Italija pasirodė geriau nei Vokietija...

Skaityti daugiau: http://www.kinogramas.lt/blog/es-skolu-tendencijos-europoje-krize-tesiasi#ixzz1uMmHK94G