Gegužės 22 d. Ispanijoje prasidėjo visuotinis švietimo darbuotojų ir studentų streikas; jame dalyvauja 1 mln. dėstytojų ir 7,5 mln. studentų.
Finansinių įsipareigojimų nevykdymas gresia ir Graikijai: bedarbystė tarp darbingo amžiaus gyventojų, siekianti 24 proc. ir tarp studentų iki 27 m. – 50 proc., bankų sistemos, supliuškusios kartu su nekilnojamojo turto burbulu, krizė.
Studentai net nesitiki įsidarbinti ir svajoja išvažiuoti į Ameriką ar Vokietiją. Mokytojams ir auklėtojams mažinami atlyginimai – nėra iš ko mokėti kreditų už butą. Vyresni gyventojai protestuoja dėl išlaidų medicinai: iš kuklios pensijos išgali nusipirkti tik tuos vaistus, kurie anksčiau buvo nemokami.
Daugelis steigia kooperatyvus, kuriuose kiekvienas, kuo galėdamas, padeda kitiems: kažkas pakviečia pas save gyventi, jei turi laisvą kambarį, kažkas gelbėja maistu, jei turi giminių provincijoje. Sunkmečiu ispanai laikosi kartu.
„Laikymosi kartu“ principas šiomis dienomis padeda daugeliui ispanų. Kiekvieną valdžios veiksmą lydi pilietinės visuomenės protestas: daugybė asociacijų padeda imigrantams, kreditinių paskolų aukoms, bedarbiams, studentams, biudžetininkams, bedarbiai steigia tarpusavio pagalbos kasas, advokatų savanorių armija nukentėjusiųjų indėlininkų vardu užverčia ieškiniais bankus, draudimo kompanijas ir valstybines įstaigas. Ispanai ilgai tikėjosi valdžios pagalbos, bet dabar, stovėdami ant finansinių įsipareigojimų nevykdymo slenksčio, mokosi gyventi be valdžios.
Finansinių įsipareigojimų nevykdymas gresia ir Graikijai: bedarbystė tarp darbingo amžiaus gyventojų, siekianti 24 proc. ir tarp studentų iki 27 m. – 50 proc., bankų sistemos, supliuškusios kartu su nekilnojamojo turto burbulu, krizė.
Studentai net nesitiki įsidarbinti ir svajoja išvažiuoti į Ameriką ar Vokietiją. Mokytojams ir auklėtojams mažinami atlyginimai – nėra iš ko mokėti kreditų už butą. Vyresni gyventojai protestuoja dėl išlaidų medicinai: iš kuklios pensijos išgali nusipirkti tik tuos vaistus, kurie anksčiau buvo nemokami.
Daugelis steigia kooperatyvus, kuriuose kiekvienas, kuo galėdamas, padeda kitiems: kažkas pakviečia pas save gyventi, jei turi laisvą kambarį, kažkas gelbėja maistu, jei turi giminių provincijoje. Sunkmečiu ispanai laikosi kartu.
„Laikymosi kartu“ principas šiomis dienomis padeda daugeliui ispanų. Kiekvieną valdžios veiksmą lydi pilietinės visuomenės protestas: daugybė asociacijų padeda imigrantams, kreditinių paskolų aukoms, bedarbiams, studentams, biudžetininkams, bedarbiai steigia tarpusavio pagalbos kasas, advokatų savanorių armija nukentėjusiųjų indėlininkų vardu užverčia ieškiniais bankus, draudimo kompanijas ir valstybines įstaigas. Ispanai ilgai tikėjosi valdžios pagalbos, bet dabar, stovėdami ant finansinių įsipareigojimų nevykdymo slenksčio, mokosi gyventi be valdžios.
Šaltinis:
