TDO: jaunimo bedarbystė tris kartus viršija suaugusiųjų

101-ojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje (TDO) dalyvavo 4000 delegatų iš 184 šalių narių. TDO vadovas Chuanas Somavija pareiškė, kad reagavimo į globaliąją ekonominę krizę priemonės neišsprendžia jaunimo įdarbinimo problemos, jaunimo bedarbystės lygis tris kartus viršija analogišką suaugusiųjų rodiklį. Suaugusiųjų karta, formuojanti užimtumo politiką, perkelia sunkią atsakomybės už krizę naštą ant jaunimo pečių.
Milijonai žmonių papildė bedarbių armiją ir milijonai nusivylę nutraukė darbo paieškas.


Šaltinis:
http://www.unmultimedia.org/radio/russian/archives/114250/

Šeimos atsiradimas

Šeima atsirado dėl moters ištikimybės ir vyrų medžiotojų. Iš pradžių mūsų protėviai buvo kaip visi primatai: grupėje vyravo laisvi santykiai su visais, visa tai kiek koreguodavo patinų hierarchija, kiti patinai eikvojo daug jėgų konkuruodami dėl giminės pratęsimo.
Lemiamą vaidmenį šeimos susiformavimui turėjo moters pasirinkimas ir ištikimybė. Kažkuriuo mūsų vystymosi metu moterys liovėsi kreipusios dėmesį į patinų jėgą ir ėmė vertinti gerus grobio medžiotojus, galėjusius aprūpinti šeimą. Kitaip tariant, visiems patinams atsirado galimybė užkariauti žmoną ne prigimtine jėga, kovoje, o dovanomis. Kova už patelę neteko prasmės.
Galiausiai visuomenė, kurioje patelė paklusdavo stipriausiam patinui, pasikeitė į taikią šeimų bendruomenę, kurioje vyrai ieškodavo maisto, o moterys buvo ištikimos ir saugojo namų židinį. Būtent dėl moters atsidavimo, šeimos struktūra įsitvirtino evoliucijoje.


Šaltinis:
http://science.compulenta.ru/682941/

G8 formatas išsisėmė

(J. Danilovas, „Pokrizinio pasaulio institutas“): G8 formatas per paskutinius 10 metų prarado savo efektyvumą, nes jame, skirtingai nei G20, neskamba besivystančių šalių − Kinijos, Indijos, Brazilijos balsas. Be to, pasaulis susiduria su globalia civilizacijos krize ir išspręsti ją galima tik giliau nei tai siūloma G8 formatu nagrinėjant problemas.
Paskutiniu laiku atrodo, kad dabartinė krizė tęsis dešimtmetį.
Problema slypi ne tik finansų, ekonomikos sferoje. Problema liečia ir šiuolaikinės visuomenės politinę organizaciją. Tai šiuolaikinės demokratijos modelio krizė. Iš Graikijos pavyzdžio matyti, kaip pačiomis populiariausiomis jėgomis tampa kraštutinės jėgos. Kai kuriems žvelgiantiems pirmyn politikams kyla baimė, kad kita politinio valdymo forma kai kuriose Europos šalyse gali tapti diktatūra.


Šaltinis:
http://top.rbc.ru/politics/29/05/2012/652499.shtml

Ispanija kovoja su krize

Gegužės 22 d. Ispanijoje prasidėjo visuotinis švietimo darbuotojų ir studentų streikas; jame dalyvauja 1 mln. dėstytojų ir 7,5 mln. studentų.
Finansinių įsipareigojimų nevykdymas gresia ir Graikijai: bedarbystė tarp darbingo amžiaus gyventojų, siekianti 24 proc. ir tarp studentų iki 27 m. – 50 proc., bankų sistemos, supliuškusios kartu su nekilnojamojo turto burbulu, krizė.
Studentai net nesitiki įsidarbinti ir svajoja išvažiuoti į Ameriką ar Vokietiją. Mokytojams ir auklėtojams mažinami atlyginimai – nėra iš ko mokėti kreditų už butą. Vyresni gyventojai protestuoja dėl išlaidų medicinai: iš kuklios pensijos išgali nusipirkti tik tuos vaistus, kurie anksčiau buvo nemokami.
Daugelis steigia kooperatyvus, kuriuose kiekvienas, kuo galėdamas, padeda kitiems: kažkas pakviečia pas save gyventi, jei turi laisvą kambarį, kažkas gelbėja maistu, jei turi giminių provincijoje. Sunkmečiu ispanai laikosi kartu.
„Laikymosi kartu“ principas šiomis dienomis padeda daugeliui ispanų. Kiekvieną valdžios veiksmą lydi pilietinės visuomenės protestas: daugybė asociacijų padeda imigrantams, kreditinių paskolų aukoms, bedarbiams, studentams, biudžetininkams, bedarbiai steigia tarpusavio pagalbos kasas, advokatų savanorių armija nukentėjusiųjų indėlininkų vardu užverčia ieškiniais bankus, draudimo kompanijas ir valstybines įstaigas. Ispanai ilgai tikėjosi valdžios pagalbos, bet dabar, stovėdami ant finansinių įsipareigojimų nevykdymo slenksčio, mokosi gyventi be valdžios.

Šaltinis:

http://newtimes.ru/articles/detail/52573

B. Obama: „Europa nepakankamai ryžtingai sprendė krizę“

„Europa tebėra sudėtingoje padėtyje iš dalies todėl, kad nesiėmė kai kurių ryžtingų žingsnių, kurių šios recesijoje pradžioje ėmėmės mes“, - kalbėjo B. Obama.


...


Tapęs prezidentu B. Obama įbruko Kongresui 800 mlrd. JAV dolerių ekonomikos skatinimo planą. Respublikonai teigia, kad šis planas buvo pinigų švaistymas, o demokratai tikina, kad jis padėjo išsaugoti 4 mln. darbo vietų ir išvengti Didžiosios depresijos pasikartojimo.


http://www.lrytas.lt/-13367151281335496396-b-obama-europa-nepakankamai-ry%C5%BEtingai-sprend%C4%97-kriz%C4%99.htm

Krizė žnaibo ir olandus

...
Olandai taip pat gali išeiti į gatves protestuoti prieš taupymą, kaip tai vyksta virtinėje Europos valstybių.

Nuo gruodžio maisto pagalbą gaunančių žmonių padaugėjo 10 procentų. Nuo šių davinių dabar priklausomi daugiau kaip 60 tūkst. žmonių visoje Olandijoje.

"Olandijoje daug paslėpto skurdo, tik niekas apie jį nežino", - sako trejus metus maisto banke besilankanti Petra. Kas savaitę ji gauna po 50 eurų pašalpos, bet to nepakanka. "Turėčiau vogti, kitaip negalėčiau prasimaitinti", - sako ji.

http://www.lzinios.lt/Pasaulis/Krize-znaibo-ir-olandus

Кodėl Lietuvoje neapsimoka statyti naujos atominės jėgainės?

Amerika jau prieš 20 metų atsisakė naujų atominių elektrinių statybų, kadangi pritruks urano 235 atsargų jau pastatytom elektrinėm veikti. 
Tą patvirtina ir europos branduolinių tyrimų organizacijos mokslininkas Michaelis Dittmaras (Михаэль Диттмар) 
Urano 235, reikalingo atominėms elektrinėms atsargų pasaulyje liko tik keletui metų, ir nusimato to kuro žymus kainų išaugimas. 

http://nemokamaenergija.net/viewpage.php?page_id=36

nedarbo lygis ES

 


Kaip matyti iš grafiko, pats mažiausias nedarbo lygis ES buvo registruotas 2008 metų I-II ketvirtį. Tada iš už Atlanto atplaukė pasaulinė finansų krizės banga. Nedarbas šovė į viršų ir savo piką pasiekė 2010 metų I-ąjį ketvirtį. Po to nedarbas palengva ir nuosaikiai visus metus mažėjo, kai 2011 metų II-ąjį ketvirtį vėl pradėjo augti ir šiandieną pasiekė rekordines aukštumas. Ar tai nedarbo lygio pikas ir krizės pabaiga? Deja, šiuo atžvilgiu, aš nesu toks optimistas.

Skaityti daugiau: http://www.kinogramas.lt/blog/es-skolu-tendencijos-europoje-krize-tesiasi#ixzz1uMoJhzYx 

Didžiųjų valstybių finansų (ne)subalansavimas

Investuoto ir blogerio Mike Shedlock nuomonė:


Vokietija: laukia kada Europis šalyse pradės augti eksportas ir didinti konkurencingumą. Tuo pačiu savo eksportą uoliai gina, kitas šalis verčia taupyti.

Kinija: teoriškai stengiasi pakeisti savo ekonomikos medelį, kuris orientuotas į eksportą. Bet tai reikalauja reformų, kurios iššaukia ekonomikos kritimą.

Japonija: valdžia nori vartotojų išlaidas, mokesčius ir apginti savo eksportą. Politinės valios atsisakytai bent vieno iš tarpusavyje susietų tikslų Japonijos valdžia neturi. Ko pasekoje Japonija vis sunkiau susitvarkys su savo skolos aptarnavimu.

JAV planuoja mažinti valstybės biudžetą, reformuoti pensijų sistemą ir spręsti problemas darbo rinkoje. Šioms reformos šiuo metu niekam nepakanka valios. Išsaugoti finansinį stabilumą esant tokiam deficitui jau neįmanoma.

Šaltinis: http://krizis-kopilka.ru/archives/8028

ES valstybių skolų dinamiką

Valstybė	skola (% nuo BVP) 2008 m.	skola (% nuo BVP) 2011 m.	pokytis
Airija	44,2	108,2	64
Graikija	113	165.3	52.3
Portugalija	71.6	107.8	36.2
Jungtinė Karalystė	54.8	85.7	30.9
Ispanija	40.2	68.5	28.3
Slovėnija	21.9	47.6	25.7
Lietuva	15.5	38.5	23
Latvija	19.8	42.6	22.8
Kipras	48.9	71.6	22.7
Rumunija	13.4	33.3	19.9
Prancūzija	68.2	85.8	17.6
Slovakija	27.9	43.3	15.4
Suomija	33.9	48.6	14.7
Vokietija	66.7	81.2	14.5
Italija	105.7	120.1	14.4
Danija	33.4	46.5	13.1
Čekija	28.7	41.2	12.5
Malta	62.3	72	9.7
Lenkija	47.1	56.3	9.2
Belgija	89.3	98	8.7
Austrija	63.8	72.2	8.4
Vengrija	73	80.6	7.6
Nyderlandai	58.5	65.2	6.7
Liuksemburgas	13.7	18.2	4.5
Bulgarija	13.7	16.3	2.6
Estija	4.5	6	1.5
Švedija	38.8	38.4	-0,4

Surašęs visas skolininkes atkreipiau dėmesį, kad į labiausiai nukentėjusių valstybių penketą pateko Jungtinė Karalystė. O štai Italija pasirodė geriau nei Vokietija...

Skaityti daugiau: http://www.kinogramas.lt/blog/es-skolu-tendencijos-europoje-krize-tesiasi#ixzz1uMmHK94G